Sveiki atvykę
Paslaugos
Nuotraukos
Susisiekite su mumis
English
Apie Elektrėnus

 

Elektrėnų marios

Elektrėnų marios (1289,6 ha tvenkinys), sukurtos 1961 metais užtvenkus Strėvos upę šiluminės elektrinės reikmėms. Po vandeniu atsidūrė Perkūnkiemio, Anykštų, Lekavičių, Raistinės, Šarkinės ir kiti kaimai, iš kurių buvo perkelta virš 140 sodybų. Taip pat buvo paskandinti aštuoni ežerai ir ežerėliai, senosios salos, tarp jų ir Gandrų kolonija, didžiausia baltųjų gandrų keliauninkų tėvonija Europoje. Išryškėjo naujos salos: Didžioji, Baublių, Garnių, Kirų, Miškinė, Žalioji, Kalvotoji.

Elektrėnų marios užima 1240 ha plotą. Ilgis šiaurės-pietų kryptimi 11 km, plotis iki 3,1 km. Didžiausias gylis siekia virš 30 m (giliausia vieta - buvusiame Jagudžio ežere). Šiaurinė tvenkinio dalis ežerinės kilmės, pietinė - upinės. Šiaurinės dalies plotas 1134 ha, ilgis 5,3 km, didžiausias plotis 3,1 km. Rytiniai ir šiauriniai krantai statūs, aukšti, o vakariniai - lėkšti, vietomis pelkėti. Pietinės dalies plotas 215 ha, ilgis 5,6 km, didžiausias plotis 0,9 km. Krantai žemi. Apie 80 % visų tvenkinio krantų yra ardomi. Atabradas siauras, smėlingas ir žvyringas, dugnas padengtas įvairių rūšių moliu. Dugno reljefas labai sudėtingas. Mariose yra 18 salų, kurių bendras plotas 50,5 ha.

Elektrėnų marios yra pamėgta burlentininkų vieta, nes aplink jas nedaug miškų, vandens lygis yra aukštesnis negu natūraliuose ežeruose, o tai sąlygoja stipresnį ir lygesnį vėją virš marių vandens, nei kituose ežeruose. Be to, dėl elektrinės veiklos Elektrėnų mariose ledas nutirpsta anksčiau nei kituose didesniuose vandens telkiniuose, o vėliau vandens temperatūra būna keletu laipsnių aukštesnė nei ežeruose. (http://lt.wikipedia.org/wiki/Elektr%C4%97n%C5%B3_marios)